Mano pirmoji istorija. Laukiu komentarų :)
I DALIS
Rytas. Mane pažadina prakeiktas šunėkas Denis. Turbūt jums kyla klausimas kodėl jis prakeiktas? O gi todėl, kad tik jis sugeba mane pažadinti 8 valandą ryto savaitgaliais. Bet tai nėra pats blogiausias dalykas šeimoje. Tikras košmaras yra mano mama, kuri mane dar vis vadina mažyle, nors man jau 15. Bet gana pasakoti apie savo šeimos problemas.
Nusileidžiu žemyn krebždančiais mediniais laiptais ir visa apsimiegojus bei susivėlus nusliūkinu į virtuvę. Ten mane pasitinka mama iš didžiosios raidės.
- Labas rytas mažyle, iškepiau tavo mėgstamų blynų.
Ji ir vėl pavadino mane mažyle...
- Ačiū.- pasakau ir pasižiūriu į ją piktu žvilgsniu, ji nusišypso (nors kartą ji gali pabūt normalia mama?).
Mama padeda ant stalo lėkštę pilną skaniai kvepiančių blynelių su uogiene.
Pavalgiusi vėl lipu laiptais į savo kambarį. Atsisėdu ant lovos ir pasiimu telefoną į rankas. Paskambinu Belai, kuri yra vienintelė ir nepakartojama mano draugė.
- Klausau.
- Sveika Bela.
- Labas Ema. Kaip laikaisi?
- Kaip visada. Klausyk, gal šiandien nuvarom apsipirkti, nes man reikia naujų džinsų, senieji jau visai suplyšo.
- Tai žinoma. Kelinta varom?
- Manau, kad už kokios valandos ateisiu iki tavęs.
- Gerai. Lauksiu.
Padedu telefoną ant spintelės ir pradedu ruoštis.
Jau prabėgo valanda. Nusileidžiu laiptais, nueinu į svetainę paprašyti mamos pinigų.
- Mama, gal galėtum duoti 100 litų?
- O kam tau jų reikia?
- Su Bela eisim į prekybos centrą. Man reikia naujų džinsų.
- Bet ir tavo senieji dar puikiai atrodo.
Ak tos mamos...
- Bet juk jie suplyšo.
- Nu gerai gerai, imk.
Ji paduoda man į ranką pinigus. Reikia paskubėti.
Nueinu pas Bela. Duris atidaro jos mama. Įžengusi į namus pamatau labai keistą dalyką - Bela sėdi ant sofos ir verkia. Pribėgu prie jos.
- Kas atsitiko?
- Mano tėtis pateko į avariją. Jis ligoninėje sunkios būklės.
Apkabinu Belą ir bandau ją nuraminti.
- Viskas bus gerai, pamatysi.